Šiauliai.LT - visa informacija telefonu +370 644 444 69, paslaugos, prekės ir nuoma Jums.

Šiauliai.lt - verslas ir verslumas Tau.








Šiauliai.LT - visa informacija telefonu  +370 644 444 69, paslaugos, prekės ir nuoma Jums. Nekilnojamojo turto, sklypų bei prekybos centrų nuoma ir pardavimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Panevėžyje ir Utenoje.

Šiauliai
   Siauliai city COA.gif      Flag of Siauliai.JPG  
Calle Vilnius, Siauliai, Lituania, 2012-08-09, DD 01.JPG

Šiauliai

55°55′20″N 23°19′0″EKoordinatės: 55°55′20″N 23°19′0″E (ž.)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:     Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis:     Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė:     Šiaulių miesto savivaldybė
Meras:     Justinas Sartauskas (LSDP)
Gyventojų (2014):     105 610
Plotas:     81 km²
Tankumas (2014):     1 304 žm./km²
Altitudė:     107 m
Pašto kodas:     centrinis LT-76001
Tinklalapis:     Miesto svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka:     Šiauliai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas:     Šiauliaĩ
Kilmininkas:     Šiaulių̃
Naudininkas:     Šiauliáms
Galininkas:     Šiauliùs
Įnagininkas:     Šiauliaĩs
Vietininkas:     Šiauliuosè

    lenk. Szawle
    vok. Schaulen
    rus. Шавли[1][2]

    Disambig.svg Kitos reikšmės – Šiauliai (reikšmės).

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, Šiaulių miesto savivaldybė (yra 2 seniūnijos).

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

Istorija

    Pagrindinis straipsnis – Šiaulių istorija.

Pėsčiųjų bulvaras naktį
Šiaulių bažnyčia XIX amžiuje
Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras
Šiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo Katedra
Katedros saulės laikrodis
Šiauliai po Pirmojo pasaulinio karo

Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.

1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.

Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918–1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).

1975 m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis SSRS pėsčiųjų bulvaras.
Geografija

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Altitudės: Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.
Vandens telkiniai

Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7 % miesto teritorijos.

    Šiaulių miesto ežerai
        Rėkyvos ežeras
    Upeliai:

Šventupis, arba Švendrelis

        Kulpė (25,8 km)
        Rūdė (4,8 km)
        Vijolė
        Švedė,
        Šimša
        Tilžė
        Šventupis (Ginupis)
        Banko kanalas
        Medinupelis

Klimatas

Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm.

1942 m. mieste užfiksuota žemiausia Lietuvoje metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).
Kraštinės koordinatės
Blank-50px.png           55° 58′ 10″           Blank-50px.png
23° 13′ 30″    
Į šiaurės vakarus     Į šiaurę     Į šiaurės rytus
Į vakarus     RoseVents.svg     Į rytus
Į pietvakarius     Į pietus     Į pietryčius
    23° 25′ 50″
      55° 50′ 20″      
Turizmas
Šiaulių miesto centrinė aikštė
Kryžių kalnas

Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.

Mieste yra:

    Kelionių organizatorių – 13
    Kelionių agentūrų – 7
    Viešbučių 10
    Jaunimo nakvynės namų – 2
    Svečių namai – 3
    Motelis -1
    Maitinimo įstaigų – 112

Šiaulius 2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.
Savivaldybė
Šiaulių miesto savivaldybė
Šiaulių miesto savivaldybė

    Pagrindinis straipsnis – Šiaulių miesto savivaldybė.

Šiaulių miesto savivaldybė yra Šiaulių apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Heraldika

    Pagrindinis straipsnis – Šiaulių herbas.

Šiaulių herbas 1791

Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.

1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.
Gyventojai
Rūdės g. raida 1978-2010 m.
Vilniaus g. raida 1978-2010 m.

    Pagrindinis straipsnis – Šiaulių demografija.

1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4 % gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Pastarųjų Lietuvos gyventojų surašymų duomenys:
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2014 m.
1923 m.sur.     1931 m.     1939 m.     1945 m.     1959 m.sur.     1970 m.sur.[3]     1979 m.sur.
21 387     23 249     31 641     19 000     59 700     92 800     118 724
1981 m.[4]     1987 m.[5]     1989 m.sur.     2001 m.sur.     2006 m.     2007 m.     2008 m.
127 300     139 500     145 629     133 883     129 037     128 397     127 059
2009 m.     2010 m.     2011 m.sur.     2012 m.     2014 m.     -     -
126 215     125 453     109 328     107 875     105 610     -     -
[rodyti]
Demografinės raidos histograma
Vilniaus g. raida 1986-2010 m.
Vilniaus gatvė 2006 m. sausio 26 d. vakare
Šiaulių centras 2006 m.
Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 109 328 žmonės:[6]

    Lietuviai – 93,64% (102373);
    Rusai – 4,13% (4512);
    Ukrainiečiai – 0,5% (547);
    Baltarusiai – 0,3% (344);
    Lenkai - 0,15% (160);
    Latviai - 0,1% (107);
    Žydai - 0,09% (100);
    Vokiečiai – 0,08% (85);
    Čigonai – 0,07% (75);
    Kiti – 0,94% (1025).

   

2001 m. gyveno 133 833 žmonės:[7]

    Lietuviai – 92,85% (124263);
    Rusai – 4,78% (6391);
    Ukrainiečiai – 0,65% (875);
    Baltarusiai – 0,38% (502);
    Lenkai - 0,18% (247);
    Čigonai – 0,13% (170);
    Latviai - 0,1% (140);
    Žydai - 0,1% (131);
    Vokiečiai – 0,08% (109);
    Kiti – 0,75% (1005).

   

1923 m. gyveno 21 387 žmonės:[8]

    Lietuviai – 70,41% (15058);
    Žydai – 24,96% (5338);
    Rusai – 1,42% (304);
    Vokiečiai – 0,93% (198);
    Lenkai – 0,56% (119);
    Latviai - 0,45% (96);
    Baltarusiai - 0,14% (30);
    Kiti – 1,14% (244).

   

1897 m. gyveno 16 128 žmonės:[9]

    Žydai - 43,27% (6978);
    Lietuviai-Žemaičiai – 27,75% (4475);
    Lenkai - 15,43% (2489);
    Rusai – 9,56% (1542);
    Vokiečiai – 2,36% (381);
    Baltarusiai – 0,58% (94);
    Totoriai – 0,43% (69);
    Latviai - 0,24% (39);
    Ukrainiečiai – 0,14% (22);
    Kiti – 0,24% (39).

Demografija
Rodiklis     2001 m.     2002 m.     2003 m.     2004 m.     2005 m.     2006 m.     2007 m.     2008 m.
Įregistruota gimusių vaikų :     1162     1098     1120     1155     1094     1084     1243     1393
mergaičių     574     519     528     564     585     517     636     673
berniukų     588     579     592     591     509     567     607     720
dvynukų porų     7     11     16     12     8     12     13     17
įvaikinta     7     8     4     16     12     12     5     7
Įregistruota mirusių žmonių :     1268     1319     1318     1339     1400     1461     1479     1413
vyrų     667     692     700     689     746     765     786     717
moterų     601     627     618     650     654     696     693     696
savižudžių     52     45     51     42     36     29     38     35
nužudyta     12     9     17     9     15     14     6     9
žuvusių nelaimingų atsitikimų metu     79     86     75     60     77     71     91     66
Darbo rinka

Vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius
2001 m.     2002 m.     2003 m.     2004 m.     2005 m.     2006 m.     2007 m.     2008 m.
56,0     58,4     62,7     57,6     62,4     62,4     63,4     66,8
Garbės piliečiai

    Pagrindinis straipsnis – Šiaulių garbės piliečiai.

Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatė Gražbylė Venclauskaitė.
Žymūs žmonės

    Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Iš Šiaulių kilę žymūs žmonės.

    Tadas Volanskis (1785-1865), archeologas, kolekcionierius, filologas, rašytojas
    Ivanas Luckevičius (1881-1919), baltarusių politikas, visuomenės veikėjas
    Antonas Luckevičius (1884-1942), baltarusių rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas
    Isakas Anolikas (1903-1943), dviratininkas
    Jakovas Gensas (1903-1943), gydytojas, karininkas, mokytojas
    Fritz Scherwitz (1903-1962), karininkas
    Meyer Schapiro (1904-1996), istorikas
    Juozas Vinča (1905-1990), boksininkas
    Aleksander Gabszewicz (1911-1983), pilotas, karininkas
    Alma Adamkienė (g. 1927), filantropė, buvusi pirmoji šalies dama
    Saulius Sondeckis (g. 1928), dirigentas
    Vytautas Edmundas Čekanauskas (1930-2010), dailininkas, architektas
    Vladas Tučkus (1932-1988), futbolininkas
    Henrikas Algirdas Juškevičius (g. 1935), inžinierius, radijo ir televizijos darbuotojas, buvęs UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas
    Virgilijus Noreika (g. 1935), operos solistas
    Regimantas Adomaitis (g. 1937), aktorius
    Rolandas Pavilionis (1944–2006), filosofas, politikas
    Irena Degutienė (g. 1949), politikė
    Kornelijus Platelis (g. 1951), poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas
    Virgis Stakėnas (g. 1953), dainininkas, dainų autorius, prodiuseris, žurnalistas
    Vida Šulskytė-Beselienė (g. 1956), krepšininkė, Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionė
    Zigmas Vaišvila (g. 1956), politikas, signataras
    Šarūnas Birutis (g. 1961), politikas
    Šarūnas Bartas (g. 1964), filmų režisierius
    Raimondas Šukys (g. 1966), politikas, teisininkas
    Aneta Kaušaitė (g. 1970), krepšininkė, Europos čempionė
    Jurgita Kaušaitė (g. 1970), krepšininkė, Europos čempionė
    Povilas Vanagas (g. 1970), šokėjas ant ledo
    Artūras Žukauskas (1974-2012), aktorius, režisierius
    Mindaugas Žukauskas (g. 1975), krepšininkas, Europos čempionas
    Donatas Slanina (g. 1977), krepšininkas, Europos čempionas
    Robertas Javtokas (g. 1980), krepšininkas
    Rūta Ščiogolevaitė (g. 1981), dainininkė
    Viktorija Čmilytė (g. 1983), šachmatininkė

Urbanistika

1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.

Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85 % pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.

Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. 1980 m. parengtas Bendrasis planas galioja iki šiol.
Miesto dalys
Žaliukių vėjo malūnas

Nurodomas atstumas iki centro, km:

    Aleksandrija 5
    Andriejavas 7
    Bačiūnai 5
    Besarabija 1
    Senamiestis 0
    Dainai 4
    Didždvaris 1
    Gegužiai 6
    Ginkūnai 4
    Gytariai 5
    Gubernija 3
    Kalniukas 1
    Kaukazas 1
    Kompelis 1,5
    Lepšiai 3
    Lieporiai 5
    Margiai 5
    Medelynas 4
    Pabaliai 2
    Pakartuvės 2
    Piktmiškis 3
    Rėkyva 6
    Salduvė 3
    Šimšė 2
    Užkirkis 1
    Verduliai 3
    Verduliukai 4
    Vijoliai 4
    Vinkšnėnai 3
    Zokniai 3
    Žaliukės 1
    Žuvininkai 3

Parkai
Šiaulių parkas 2007 m. žiemą

Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Pavadinimas     Plotas, ha
Didždvario parkas     4,9
Centrinis parkas     11,9
Gubernijos parkas     1,0
Talšos parkas     119,1
Salduvės parkas     84,3
Prūdelio parkas     6,5
Rėkyvos parkas     12,0
Naujasis parkas     13,4
Hidroparkas     8,0
Dainų parkas     73,1
Beržynėlis     5,3
Lieporių parkas     13,4
Gytarių parkas     5,0
Pabalių miško parkas     93,0
Rėkyvos miško parkas     446,6
Margių miško parkas     87,0
Kapinės
Dainai

Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:

    Šiaulių kapinės prie Talšos ežero
    Donelaičio kapinės
    Ginkūnų kapinės
    Liuteronų kapinės
    Laisvamanių kapinės
    Rėkyvos kapinės
    Lieporių kapinės
    Šiaulių stačiatikių kapinės
    Žydų kapinės
    Sukilėlių kalnelis ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai
    Vaidoto g. belaisvių kapinės
    Ginkūnų karių kapai
    Rusų karo belaisvių kapinės
    Karių kapai miesto centre

Ekonomika

2003 m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos [10]. Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.

Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas, Gubernijos alaus darykla. Nuo 1913 m. veikia Rūtos šokolado gamykla. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos. 1940 m. įkurtas Šiaulių neaustinių medžiagų fabrikas.

Sovietmečiu atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje. 1996 m. įkurta Šiaulių LEZ. Nuo 2007 m. veikia Šiaulių plento grupė.

    Banga Electronics

2005 m. mieste buvo:

    Gamybos ir paslaugų įmonės – 3195
    Prekybos įmonės – 781
        iš jų prekybos centrai – 30

Prekyba

Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.
Saulės miestas

Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus. Pagrindiniai prekybos ir pramogų centrai Šiauliuose:

    „Akropolis“
    „Arena“
    „Bruklinas“
    „Tilžė“
    „Saulės miestas“

Energetika

Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.

1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai – Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2013 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.

Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).
Susisiekimas
2010 m. rugpjūčio 25 d., kai mieste minėta Baltų vienybės diena, baigta asfaltuoti Baltų gatvė ir jos jungtis su Statybininkų gatve, tapę pietrytiniu Šiaulių apvažiavimu
Keliai

Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 1836–1858 m. greta jo nutiestas Rygos–Tilžės plentas.

Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.

Per Šiaulius eina automobilių magistralės:

     A9  Panevėžys–Šiauliai  /  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
     A11  Šiauliai–Palanga  /  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
     A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas  /  E77  Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas
    Miestas turi vakarinį aplinkelį  A18  Šiaulių aplinkkelis .

Įvairūs krašto keliai:

     154  Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė
     150  Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys
     213  Aleksandrija–Ginkūnai

2006 m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32 % su žvyro danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.
Geležinkeliai

1871 m. įrengtas Liepojos-Romnų geležinkelis, 1916 m. nutiestas geležinkelis Tilžė-Ryga, 1931 m. – Šiauliai-Klaipėda. Mieste yra Šiaulių geležinkelio stotis.
Oro uostas

1930–1961 m. pastatytas karinis oro uostas Zokniuose. Daugiausiai naudojamas Lietuvos kariuomenės taip pat NATO oro patrulių.
Viešasis transportas
Šiaulietiškas išradimas – „gulintis policininkas“ ant dviračių tako į Bubius

Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta 1940 m. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus. 1944 m. vietoje autotresto organizuota autotransporto kontora. 1947 m. atsirado pirmosios Šiauliuose taksi mašinos. Vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui – 1955 m. įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis. 2006 m. atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2006 m. keleivius 29 autobusų maršrutu aptarnavo UAB "Transkebas", tuo pat metu mieste atsirado ir privatūs mikroautobusų vežėjai, kurie iki 2009 m. keleivius vežiojo 12 maršrutų (gerokai anksčiau maršrutų buvo dar daugiau), iki 2010 m. - 11, o iki 2014 m. - 10 maršrutų. Nuo 2014 m. vasario 1 d. keleivius perveža tik savivaldybės įmonė Busturas (autobusais). Mieste važinėja 26 autobusų maršrutai ir 8 privežamųjų mikroautobusų maršrutai. Kelionės kaina autobusu – 2,50 Lt ir 1,25 Lt (perkant iš vairuotojo) arba 1,70 Lt, 0,85 Lt ir 0,34 Lt (perkant spaudos kioske), galima įsigyti ir mėnesio trukmės bilietą, kuris kainuoja 97 Lt, 48,50 Lt arba 19,40 Lt.
Ryšiai

Komunikacijai šiauliečiai nuo 1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų 1923 m. buvo 170, o 1937 m. – 700 numerių. 1936 m. mieste įrengti telefono automatai.

1957 m. pastatytas televizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. 1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, 1998 m. pradėtos įrengti kabelinio interneto, nuo 2003 m. – šviesolaidinio interneto linijos. 2008 m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).
Mokslas ir švietimas
Didždvario gimnazija
Juventos pagrindinė mokykla
Dainų šventė Šiauliuose 1986 m.

    1851 m. pradėjo veikti berniukų gimnazija, dabar Juliaus Janonio gimnazija.
    1898 m. pradėjo veikti Mergaičių gimnazija, dabar Didždvario gimnazija
    1920 m. įsteigta žydų gimnazija
    1920 m. įkurta Šiaulių mokytojų seminarija
    1928 m. įvestas privalomas pradinis mokymas
    1930 m. pastatyta pradinė V. Kudirkos mokykla
    1938 m. pastatyta dar viena pradinė mokykla
    1939 m. iš Klaipėdos atkeltas Prekybos institutas, pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose.
    1948 m. įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, nuo 1954 m. pedagoginis institutas, nuo 1996 m., prijungus Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetą – Šiaulių universitetas.

2006 m. mieste mokėsi studentų:

    Šiaulių universitetas – 10 440
    Šiaulių kolegija – 2770
    Šiaurės Lietuvos kolegija – 350
    Šiaulių krašto vadybos ir kalbų kolegija – 517
    Šiaulių konservatorija – 149
    Šiaulių profesinio rengimo centras – 2663

Mieste yra 8 gimnazijos, 14 progimnazijų, 2 vidurinės mokyklos, 5 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Veikia profesinio mokymo įstaigos: Šiaulių profesinio rengimo centras, Šiaulių darbo rinkos mokymo centras. Bendrojo lavinimo mokyklose 2012–2013 m.m. mokėsi 14 800 moksleivių.
Šiaulių mokyklos
   
Gimnazijos

S. Daukanto | Didždvario | J. Janonio | Lieporių | Romuvos | Saulėtekio | Suaugusiųjų | S. Šalkauskio | universiteto
Vidurinės mokyklos

Santarvės | Vijolių
   
Progimnazijos

Dainų | Gegužių | Gytarių | Jovaro | Juventos | V. Kudirkos | Medelyno | Ragainės | Rasos | Rėkyvos | Romuvos | Salduvės | Sandoros | Zoknių
Pagrindinės mokyklos

Logopedinė | Ringuvos | Ugdymo centras | Sanatorinė
   
Buvusios mokyklos

Dubijos | Laužiko specialioji | Šventupio


Pradinės mokyklos

    Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla
    Centro pradinė mokykla
    Lieporių pradinė mokykla
    „Saulės“ pradinė mokykla
    VšĮ "Smalsieji pabiručiai" pradinė mokykla

Neformaliojo ugdymo įstaigos

    Šiaulių 1-oji muzikos mokykla
    Šiaulių "Dainų" muzikos mokykla
    Šiaulių dailės mokykla
    Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla
    Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras
    Šiaulių jaunųjų technikų centras
    Šiaulių jaunųjų turistų centras
    Šiaulių moksleivių namai

Specialiosios mokyklos

    Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras
    „Ringuvos“ specialioji mokykla
    Specialiojo ugdymo centras
    Petro Avižonio regos centras
    Logopedinė internatinė mokykla
    Sanatorinė mokykla
    Suaugusiųjų mokykla

Kultūra
Skulptūra „Trys nykštukai“
Skulptūra „Geležinė lapė“
Saulės diskai

XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, Jonas Prekeris, Aleksandras Mora, pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis. 1989 m. įkurtas Šiaulių kamerinis orkestras.

    1919–1922 m. leistas žurnalas „Sietynas“
    1920 m. įkurta knygų leidimo bendrovė „Kultūra“, atidaryta Šiaulių viešoji biblioteka, įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.
    1923–1941 m. leistas žurnalas „Kultūra“.
    1923–1928 m. leistas laikraštis „Šiaulių naujienos“.
    1924–1941 m. veikė Laisvamanių etinės kultūros draugija.
    1926 m. įkurta Kultūros švietimo draugija.
    1927 m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija.
    1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas.
    1930–1938 m. leista statistikos, informacijos knyga „Šiaulių metraštis“.
    1934–1943 m. leistas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“
    1951 m. atidaryta Šiaulių rajono biblioteka [11]

Mieste yra kultūros centras.
Muziejai

    1923 m. įkurtas Šiaulių Aušros muziejus. Jo padaliniai:
        Ch. Frenkelio vila
        Dviračių muziejus
        Fotografijos muziejus
        Radijo ir televizijos muziejus
    Katinų muziejus (įkurtas 1990 m., jis nėra ,,Aušros" muziejaus padalinys)
    Universiteto istorijos muziejus
    Vandentvarkos muziejus (įkurtas 1974 m.)
    Geležinkelio muziejus (įkurtas 1971 m.)
    Angelo muziejus (įkurtas 2014 m.)

Teatrai

1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.

1908–1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai Jonas Misius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Ona Pleirytė-Puidienė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, aktoriai mėgėjai – Juozas Grinius, Antanas Povylius ir kt.

    1931 m. atidarytas Šiaulių dramos teatras
    1939 m. į Šiaulius atkeltas Klaipėdos valstybės teatras
    2004-2011 m. veikė lėlių teatras „Avilys“.

Paminklas „Šaulys“ (S. Kuzma, 1986 m.)
Paminklai

    1931 m. pagal inžinieriaus K. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d.).
    1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autorius Stasys Kuzma).
    2004 m. atidengtas paminklas Aušros laikraščio atminimui (autorė Dalia Matulaitė).

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra 2009
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė 2009
Kulto pastatai

Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, mieste yra 4 katalikų bažnyčios:

    Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra,
    Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia,
    Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (jėzuitų neparapijinė),
    Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.

Be to, Šiauliuose yra:

    Stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė
    Sentikių Šiaulių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė
    Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčia
    Šiaulių evangelikų reformatų bažnyčia
    Šiaulių evangelikų baptistų bažnyčia
    Šiaulių jungtinė metodistų bažnyčia
    Šiaulių laisvųjų krikščionių bažnyčia
    Šiaulių naujoji apaštalų bažnyčia
    Šiaulių pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – mormonai
    Bažnyčios „Tikėjimo žodis“ maldos namai
    Šiaulių Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicijos centras
    Kitų tikėjimų maldos namai

Sportas

Šiauliuose nuo 1924 m. žaidžiamas futbolas, 1936 m. buvo 14 komandų. Vėliau pradėtas žaisti krepšinis, rankinis, regbis, žolės riedulys, kultyvuojama lengvoji atletika, dviračių sportas, boksas ir kitos sporto šakos. 2007 m. liepos 25 d., rengiantis Europos krepšinio čempionatui, atidaryta moderni Šiaulių arena. Yra 4 stadionai.
Sporto mokyklos
Šiaulių sporto rūmai
Dviračių šventė 1983 m.
Šiaulių arena

    Sporto mokykla „Dubysa“ – boksas, dviračiai (plentas), šaudymas, BMX dviračiai, šaškės, šachmatai, tinklinis, stalo tenisas.
    Sporto mokykla „Atžalynas“ – Graikų-romėnų imtynės, dziudo imtynės, sambo imtynės, laisvosios imtynės, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, sunkioji atletika.
    Šiaulių miesto teniso mokykla – tenisas
    Sporto mokykla „Saulė“ – krepšinis, rankinis
    Lengvosios atletikos mokykla
    Sporto mokykla „Klevas“ – futbolas, regbis, žolės riedulys.
    Plaukimo mokykla „Delfinas“
    Šiaulių miesto kūno kultūros mokykla

Sporto klubai

    Futbolo klubai iš Šiaulių
    Šiauliai (krepšinio klubas)
    Gintra Universitetas
    Gintra–Strektė–Universitetas
    Automobilių sporto klubas „Slikas“
    Orientavimosi sporto klubas „Sakas“
    Šiaulių regbio klubas „Vairas“
    Šiaulių regbio klubas ,,Baltrex"
    Sporto klubas „Elada“
    Sporto klubai „EuroGym“ ir „SoloGym“
    Šiaulių aeroklubas
    Sporto klubas-žirgynas „Miražas“
    Sporto klubas „Piramidė“

Žymūs sportininkai

    Mindaugas Žukauskas, (krepšinis)
    Viktorija Čmilytė, (šachmatai)
    Paulius Viktoravičius, (plaukimas)
    Vilma Rimšaitė (BMX dviračių sportas)
    Ričardas Berankis (tenisas)
    Donatas Slanina (krepšinis)
    Antanas Sireika (krepšinis)
    Tomas Kančelskis (futbolas)

Sveikatos apsauga
Ligoninių miestelis Šiauliuose 1977 m.

Mieste yra 25 sveikatos priežiūros įstaigos, didžiausia – Šiaulių apskrities ligoninė. Pirminio lygio įstaigos:

    savivaldybės viešosios įstaigos – 8
    bendrosios praktikos gydytojų kabinetai – 10